Ar vasara – svari priežastis atsisakyti treniruočių?

​Dažnai vasarą teisinamės, kad nustojome sportuoti ar nebesilaikome tam tikro mitybos plano todėl, kad prasidėjo atostogos, kelionės ir kiti malonumai. Sigutė Dailydaitė, ENSO studijos kalanetikos ir specialių treniruočių paaugliams trenerė, A. Cholinos šokio teatro bei populiarių miuziklų šokėja, nesutinka su tokiu pasirinkimu. Jos teigimu, mums tereikia prisitaikyti prie sezono ir įprastą ritmą išlaikysime ištisus metus. Žvali ir nenustygstanti vietoje mergina negaili patarimų, kaip pasirinkti tinkamą trenerį.

Prisitaikyti prie metų laiko
Dažnai vasarą teisinamės, kad nustojome sportuoti ar nebesilaikome tam tikro mitybos plano todėl, kad prasidėjo atostogos, kelionės ir kiti malonumai. Sigutė Dailydaitė sako, jog mums tereikia prisitaikyti prie sezono ir įprastą ritmą išlaikysime ištisus metus.
„Mes gyvename tokioje šalyje, kur, mūsų džiaugsmui, yra keturi metų laikai. Prie jų, be abejo, turime prisiderinti mes. Nemanau, kad vasarą žmonės gyvena ne pagal ritmą, tiesiog pritaiko jį prie savo poreikių. Pavyzdžiui, kai šilta, aktyvesni galime būti lauke. Šiltuoju metų laiku atsiranda ir puiki proga valgyti daugiau šviežių uogų, vaisių ir daržovių, kurių daugelis iš mūsų net užsiauginame patys. Labai abejoju, ar ant laužo keptas šašlykas su salotomis yra labai blogas dalykas, – šypsosi trenerė. – Jeigu žiūrėtume labai griežtai, fizinis aktyvumas ir sportas pamažu turėtų tapti gyvenimo būdu visus metus. Tuomet nebaisu, jog sutriks režimas. Tai turi tapti įprasta, kaip, pavyzdžiui, man išsimiegoti“.

Nukrypti galima tik trumpam
Paklausta, ar jos atostogos yra labai aktyvios, modernių šokių šokėja nusijuokia: „Mano metai yra labai aktyvūs. Dažniausiai vasarą neatostogauju, nes negaliu išleisti kūno ilsėtis, visuomet palaikau režimą. Tačiau, be abejo, man patinka keliauti, lankytis tuose kraštuose, kur karšta. Ir, nors pirmas kelias dienas leidžiu sau ramiai pagulėti paplūdimyje, tačiau  vėliau būtinai turiu išbandyti ir aktyvias lankomo krašto pramogas“.
Žinoma, per atostogas S. Dailydaitė leidžia sau kartais nukrypti ir nuo mitybos režimo. Bet iškart griežtai priduria: „Tik trumpam! Turiu savitą mitybos sistemą. Ji grįsta tuo, kad galėčiau maistą paversti energija. Valgau, kad galėčiau gyventi. O ne atvirkščiai. Labai tuo domiuosi. Man reikia suprasti, kaip ir koks maistas naudingas mano organizmui. Neleidžiu svoriui svyruoti ir nukrypti nuo normų. Bet visuomet pasirenku tai, kas, mano galva, yra naudingiausia“.

Pirmiausia – gera savijauta
Aktyvi mergina tvirtina, kad be sporto neįsivaizduojanti savo gyvenimo: „Šokiai, mankšta, fizinis aktyvumas pirmiausia yra mano geros savijautos rodiklis. Kita vertus, sportas yra tai, ką aš galiu duoti kitiems, t. y. perteikti savo žinias. Ir, trečia, kažin ar be fizinio aktyvumo žmonėms būtų labai įdomu gyventi. Jei trumpai, sportas yra neatsiejama mano gyvenimo dalis. Tas pats kas valgyti“.
Paprieštaravus, jog žmonėms gal ir neįdomu, bet oficiali statistika rodo ką kita (jog lietuviai per mažai juda), S. Dailydaitė nesutinka: „Jokio paradokso nėra. Manau, kad žmonėms pateikiama ne naudinga ir reikalinga, o populiari informacija. Tarkim, fenomenalus reiškinys yra bėgiojimas. Tačiau ne visiems jis tinka. Turiu pavyzdį artimoje aplinkoje, kai žmogus, norėdamas fiziškai pajudėti, pasirinko bėgimą, tačiau kūnas nebuvo tam paruoštas, todėl dabar tenka atstatinėti organizmą po traumos. Tiesiog žmonės nešviečiami, jiems nepakanka žinių apie tai, kad tam tikras sportas gali ne tik padėti padailinti kūno linijas, bet ir pridaryti žalos. Būtent todėl, manau, treneris turi suteikti naudingų žinių apie sveikatą ir galimybę sustiprėti visapusiškai – tiek fiziškai, tiek morališkai“.

Kai nekrenta kilogramai
Trenerė mano, kad į pirmą vietą iškelti reikėtų gerą savijautą ir tada, kai kalbame apie papildomus kilogramus.
„Kai manęs teiraujasi apie tai, kaip numesti svorio, pirmiausia klausiu, ar gerai jaučiasi. Kai savijauta gera, dietos nepadės, nes svoris nekris. Gera savijauta ir yra gera savijauta. Tokiu atveju vienintelė valia gali padėti. Žmogus turėtų pasiryžti ir gerai suprasti, ką daro, – tvirtina S. Dailydaitė. – Mano mama medikė, tad kartais pacientai jai pasakoja, kaip nevalgo to ar ano, o svoris nekrenta. Ji tiesmuka, todėl visada paklausia: „O jūs koncentracijos stovykloje matėte storą žmogų?“.  Ne. Vadinasi, žmogus nesusitelkęs į savo geros savijautos paieškas. Gali būti, kad antsvoris ir yra gera jo savijauta. Manau, kad tai yra kiekvieno pasirinkimas ir psichologinis nusiteikimas, ryžtas, stipri valia. Galime visada rinktis. Kiekvienas iš mūsų turime ieškoti, ko ir kaip norime pasiekti. Aš, kaip trenerė, tegaliu rekomenduoti, konsultuoti ir vesti treniruotes, kurių metu, mesdamas svorį, žmogus gali sustiprinti save ir kūną paversti tokiu, kuriuo džiaugtųsi“.

Tad nuo ko pradėti?
Sigutė juokiasi, kad pirmiausia reikalingas treneris su galva, t. y. toks, kuris ne tik parodys pratimus, bet ir suteiks žinių apie sveikatą bei duos individualių patarimų: „Kiekvienas yra skirtingas, todėl negalima pritaikyti tų pačių taisyklių visiems. Bet neabejoju, jog geras treneris tikrai padės pasiekti norimų rezultatų. Aš tai žinau, nes savų tikslų nebūčiau pasiekusi be puikių savo mokytojų. Jie ir tėvai nuo mažumės padėjo tikslingai siekti to, kuo esu dabar“.
Antras jos patarimas – pasidomėti treniruotėmis, jų subtilybėmis, pagrindiniais principais ir bandyti, atrasti sau tinkamą: vieną kartą, tarkim, kalanetiką, kitą – pilatesą ir pan.
„Visada patariu pradėti nuo lėtų mankštų, kurios stiprina raumenyną iš vidaus ir paruošia kūną. Ir tik tada pradėti aktyvesnę veiklą. Juk sėdimą darbą dirbančio ir mažai judančio žmogaus, kuris, geriausiu atveju, tik bėgo iš kūno kultūros pamokų, organizmas tikrai neparuoštas aktyviai sportuoti, – įsitikinusi ENSO trenerė. – Ir, kaip minėjau, susirasti trenerį, kuris suinteresuotas padėti, o ne pelno siekti. Ir dar. Treneris turėtų būti labai artimas – nekalbu apie šeimos narį, bet su kuriuo rastumėte bendrą kalbą. Tai ypač svarbu“. 

-----
Teksto autorė / Ilona Petrovė​