Minimalizmas - žingsnis paprastumo link

Gyvenant mieste skubėjimas tapo neatsiejama rutinos dalimi. Ryte mus pasitinka per anksti suskambęs žadintuvas, automobilių spūstys, o darbe užduotys, kurių niekada nespėjame įgyvendinti sutartu laiku. Kiek kartų per šį mėnesį pagalvojote, kad neturite laiko atlikti visų suplanuotų darbų?

Būsena, kai mums trūksta laiko, tapo status quo. Profesorės Neeru Pahari teigimu, anksčiau žmonės savo statusą išreikšdavo prabangiomis mašinomis ar dizainerių kurtais drabužiais. Dabar savo sėkmę ir paklausą visuomenėje matuojame užimtumu. Jei neturite laiko pasivaikščiojimui ar pokalbiui prie kavos puodelio - tikriausiai esate užimtas svarbesniais reikalais. 

Intensyvus gyvenimo ritmas verčia patirti FOMO (angl. fear of missing out). Jaučiamės nepilnavertiškai, nerimaujame, kad nespėjame pasinaudoti visomis mūsų kelyje pasitaikančiomis galimybėmis. Dabar kaip niekada anksčiau žmonės trokšta vidinio balanso, tačiau tam tiesiog neturi laiko.

Minimalistės ir aplinkai draugiško verslo “Urban Earth Lovers” įkūrėjos Laura ir Miglė nusprendė atsisakyti nerimo ir nuolatinio troškimo turėti daugiau, baimės kažką praleisti. Vietoje to moterys renkasi patirtis, kuria santykius, užsiima mėgstamomis veiklomis ir saviraiška. 

Kodėl pasirinkote minimalistinį ir aplinkai draugišką gyvenimą?
Mūsų vartojimo įpročiai ne tik sukelia psichologinių problemų ir priklausomybių, tai taip pat daro įtaką aplinkai, kurioje gyvename. Retai susimąstome kas nutinka su mūsų atliekomis, kai jas išnešame už namų durų. Nors savo šiukšlių nebematome,  tai nereiškia, kad jos dingo. Mūsų atliekos atsiduria sąvartynuose, teršia aplinką, išskiria nuodingas medžiagas į orą ir dirvožemį, kurios per vandenį ir maisto grandinę grįžta atgal į mūsų organizmą.

Nusprendę pakeisti savo vartojimo įpročius atradome daugiau laisvės, džiaugsmo ir švaros namuose. Dažnai mums užtenka to, ką jau turime. Vartojant atsakingai atsirado daugiau laiko sau, nes nereikia tiek daug tvarkytis. Sutaupome pinigų, nes išvengiame impulsyvių pirkimų. Gerėja emocinė savijauta, kai pirmenybę teikiame potyriams ir bendravimui, o ne daiktams. 

Kaip jums pavyko išmokti gyventi su mažiau daiktų?
Norint pakeisti savo įpročius, reikia laiko ir pastangų. Sumažinti daiktų skaičių namuose yra gana lengva, sunkiau susivaldyti nuo impulsivių ir nereikalingų pirkimų. Tokiu atveju padeda planavimas ir griežta atranka: ar šis daiktas man reikalingas, ar tai draugiška mano šeimai ir gamtai? Jaučiame atsakomybę už visus daiktus, kurie yra mūsų namuose, kartais suskaičiuojame kiek drabužių mūsų spintoje arba indų virtuvės spintelėse. Minimalizmas nėra tikslas savaime, tai įrankis, kuris padeda siekti asmeninių tikslų, susikoncentruoti į tai kas yra svarbiausia gyvenime. 

Su kokias sunkumais susiduriate?
Lengva inertiškai pasinerti į kasdienius rūpesčius ir paskęsti buityje. Vienas sudėtingiausių uždavinių - sulėtinti tempą internetinėje erdvėje ir socialiniuose tinkluose. Įprotis visada būti “online” įpareigoja perskaityti iššokančius pranešimus. Net jei neatrašome į gautas žinutes, smegenims siunčiame signalą “aš užimtas”. Tokiais atvejais, kai atrodo, kad trūksta laiko ir nieko nespėjame - sulėtiname tempą. Susikoncentravimas į svarbiausias veiklas ir žmones padeda atgauti balansą. Minimalizmo filosofija apima ne tik mūsų vartojimo įpročiu ir laisvalaikį. Minimalizmas padeda spręsti psichologinius iššūkius, nuovargį ir stresą. 

Ką patartumėte žmonėms, kurie nori išbandyti minimalizmą arba tiesiog sulėtinti tempą?
Paradoksalu, tačiau mus nuolat lydi Pareto principas, kai 80 proc. savo laiko skiriame veikloms, kurios kuria tik 20 proc. vertės. Todėl svarbu koncentruotis į prioritetus. Neretam tai šeima, sveika gyvensena, saviraiškos galimybės. To nerasite parduotuvėse ir socialiniuose tinkluose. Nors trumpam “atsijungus” nuo skaitmeninės erdvės, išpardavimų šurmulio ir televizoriaus ekranų galime atrasti džiaugsmą leidžiant laiką su artimaisias, sportuojant, skaitant ar tiesiog būnant.​​