VIRUSŲ KARUSELĖ IR SPORTAS PO PERŠALIMO LIGŲ

Laužo kaulus. Sukasi galva. Gerklė, tarsi pabirusių rudens lapų lavina, kurią griebia kiemsargis. Nosis bėga upeliais. Šalia lovos kalnas servetėlių. Akys ašarojaaa...
 
VIRUSAI, VIRUSAI, VIRUSAI! Būūūūūūūū!!!
 
Mintyse tarsi lietaus lašai krenta uždelsti, neatlikti darbai ir tu besisupanti/is šių pastarųjų dienų ‘servetėlių-arbatėlių-vaistų-kvailų-minčių-ir-virusų’ karuselėje.
 
Ir štai praeina gal dešimt dienų. Vieną rytą pabudus tu ir vėl sveikas bei kupinas jėgų žmogus. Laikas grįžti į ritmą.
 
Tik priešais akis iššoka DJ klausimas ‘KAIP?’.
 
Nepanikuokite, galbūt pasidarykite arbatos ir paskaitykite šį straipsnį iki galo 🙂.
Enso treneriai skuba į pagalbą ir tuoj pabers labai gerų patarimų!

HELP, EGLE! Jūsų patarimas būtų?
Kiekvienas žmogus ir jo pajėgumai skiriasi. Sportas turi suteikti energijos ir sveikatos, o ne ją atimti ir dar labiau išsekinti. Tad standartų nėra. Jei po ligos jauties pavargęs, geriau neskubėti ir grįžti lėtai, tačiau jei visada buvai vijurkas, lankydavai po 4-5 kartus per savaitę, jei jauti, kad nori ir pasiilgai sporto, why stabdyti?

Žmonės turėtų pasitikėti labiau savo pojūčiais ir savo kūno ženklais. Turiu asmeninį pavyzdį, kuomet dar būdama vaikas gulėjau su gan aukšta temperatūra. Mama neleido eiti į šokius, o aš apie juos taip svajojau! Išprašiau, kad išleistų, o grįžus ir temperatūros nebebuvo. Organizmas buvo laimingas, kad gali daryti tai, kas patinka ir pasveiko!

Tikiu teigiamų emocijų galia. Manau, kad jei manote, jog sportas/judėjimas jums padės atsigauti, tai taip ir bus. Jei viduje norisi drybsoti, ilsėtis ir nieko neveikti, taip ir darykite, nes reikia pailsėti ir leisti sau patinginiauti. Tokia mano filosofija 🙂
 
HELP, DMITRIJ! Jūsų patarimas būtų?
Reikėtų atsižvelgti į savo organizmą, bei peršalimo rimtumą. Kuo rimtesnė problema, kuo gilesnis ir stipresnis uždegimas, tuo daugiau laiko reikia pasveikti. Ir visa - individualu, vienas sveiksta greičiau, kitas lėčiau (priklauso kaip organizmas sugeba viduje kovoti su liga ar virusais).

Jeigu peršalimas stiprus ir dar sukėlė rimtą uždegimą, kurioje nors kūno dalyje, tada reikia nurimti, nesportuoti. Tegul organizmas visas jėgas nukreipia į kovą su virusu. Jeigu ligos simptomai nestipriai trukdo kasdieniame gyvenime, tada naudinga būtų daryti mankštą KASDIEN, nes fizinis aktyvumas skatins kraujotaką ir medžiagų apytaką. Tik nereikia iš mankštos daryti didelio intensyvumo ar didelio krūvio treniruotės. Mankšta tai - maždaug 20 % nuo jūsų fizinio aktyvumo galimybių (šis skaičius sąlyginis).

Ligos vystosi kaip kalniuko pavidalo diagrama - pradžioje jaučiasi nežymūs simptomai, po to seka pikas, o vėliau nuosmukis. Per nuosmukį, dažnai neįvertiname visos situacijos, organizmas dar nusilpęs, nes kovoja su bakterijomis. Čia svarbu neforsuoti, nedidinti treniruočių krūvio. Rekomenduočiau dar kurį laiką negrįžti prie įprasto krūvio (grupinėse treniruotėse taip pat). Etikos atžvilgiu, ypač jei liga virusinė, nederėtų lankyti grupinių treniruočių, nes taip užkrėsite kitus.

Na, o kodėl ir sportojantis žmogus suserga?
Irgi sunkus klausimas. Čia reiktų peržiūrėti savo gyvenimo aspektus (darbą, pomėgius, mitybą, sporto intensyvumą ir pan.), ir įsigilinti į savo organizmą. Juk dažnai sakome - imunitetas nusilpo. Kas tai? Vitaminų trūkumas? Suvokite tai, kad organizmas pats gaminana visus mikro elementus, kurių jam reikia ir trūksta.

​Organizmas tai - didelė gamykla, kuriame sutrikus ‘sektorių ir skyrių’ darbui, sutrinka ir visa gamybos veikla. Manau, kad reikia pradėti gilintis į svarbius sektorius, pavyzdžiui į ‘vadovybę’, į tai, kas kontruoliuoja mūsų organizmo funkcionalumą (nervų, vegetacinė ir simtapinė sistemos, kraujotaka ir limfotaka). Šias sistemas blogai veikia netinkamas maistas, miego ir kokybiško poilsio trūkumas bei emocijos. Todėl net vaikystėje patirti neigiami dalykai gali turėti įtakos mūsų tolesniam vystymuisi ir gyvenimui.
Tad, tinkamai maitinkitės, kokybiškai miegokite, peržiūrėkite dienos darbo ir sporto krūvius ir nepamirškite savo minčių bei emocijų.

HELP, RUGILE! Jūsų patarimas būtų?
Pirmiausia, ką reiktų padaryti ‘iškritus’ tai - gerai pasveikti. Jokiu būdu negalima treniruotis dar turint aukštesnę nei 37.0 temperatūrą (jei įprasta jūsų temperatūra 36.6), nes taip savo organizmui ne padedėtume sveikti, o tik stabdytume gijimo procesą. Išgijus jau galima ir patartina grįžti į ‘aikštelę’. Ir čia svarbu nepersitempti.

Ne veltui balete yra sakoma, kad jei buvo praleistos dvi savaitės repeticijų, prisivyti prireiks keturių. Ir ne tik dėl suprastėjusių kūno galimybių, bet ir kūno reikalaujamo lėtesnio tempo. Tas pats yra ir su sportu - turėtume save pajausti ir suprasti, kad liga - tai kūno prašymas gyventi lėčiau, nesiplėšyti ir puiki proga atsižvelgti į tokį prašymą būtų tempo didinimas po ligos pamažėle.

Kiek treniruočių būtų tinkama lankyti po ligos?
Priklausomai, kiek laiko sirgote, kiek lankėte prieš tai ir ką sako jūsų kūnas. Kiekvienas esame skirtingas ir kiekvienas turėtume taikyti savo asmeniškai susikurtas formules, bet pasidalinsiu savąja: paprastai po ligos labai palengva grįžtu į sportą tiek dienų, kiek tęsėsi liga, ir dar dar tiek pat dienų skiriu pilnam įsivažiavimui. Taigi, jei liga buvo užklupusi savaitei, tuomet savaitę mankštinuosi palengva, o antrą savaitę jau grįžinėju į buvusį ritmą.
Būkim sveiki ir nesirkim! 🙂
 
HELP, VILMA! Jūsų patarimas būtų?
Po ligos svarbiausia yra sugrįžti sportuoti, tačiau pilnai pasveikus ir pajautus, kad jau norisi. Jei dar labai tvirtai nesijaučiate galima rinktis ir pasivaikščiojimus gamtoje kvėpuojant gryną orą 🙂. Juk gyvenimo tempas ir viskas priklauso nuo jūsų noro, nuo jūsų kūno pojūčio, kada ir kiek kūnas nori sportuoti. Turime ne tik fizinį, bet ir emocinį, dvasinį kūnus. Viskas susiję tarpusavyje. Dažnai galime susirgti visai ne nuo peršalimo ar kaip mums atrodo pasigauto viruso.
​
Lise Bourbeau knygoje 'Tavo kūnas sako: Mylėk save!' pateikiama priežastis, slypinti emociniame, mentaliniame bei dvasiniame lygmenyse, nuo ko gali ir atsirasti skirtingos ligos. Dažnai persipildo emocinis lygmuo, dėl to atsiranda signalai fiziniame kūne. Dėl emocijų ir patiriamos įtampos, streso, sunkių bei neigiamų minčių ar netaisyklingos mitybos gali nusilpti ir imunitetas. Juk ne visi susergame net ir siaučiant kokiems nors virusams. Liga tai - perspėjamasis signalas, sustoti, pasirūpinti savimi, dar labiau pamilti save ar esant būtinybei pakeisti kryptį.
 
 
Pabaigai priminsime ir jau rašytą straipsnį, kuriame rasite gerų minčių "Mėnesio pertrauka ir kaip sugrįžti" >>>

Priminsime ir tai, kad žodžiai tai - materija, tad nepamirškime kartoti sau ‘Esu sveikas, laimingas ir sėkmingas žmogus!’ Dar prie viso pridėdami ir šypseną!!!
 
Susitikime šiandien ENSO! 🙂
_ _ _
Jei turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų, susisiekite su mumis e-paštu ([email protected]), Facebook (@studijaenso) ar tiesiog paskambinę telefonu (+370 626 79618). Juk augam ir tobulėjam kartu!
_ _ _
Teksto autorė / Agnė Vei